Jei apie ChatGPT girdėjote daug, bet vis dar neaišku, kas tai iš tikrųjų yra, pradėti galima nuo vieno paprasto apibrėžimo:

ChatGPT yra dirbtinio intelekto asistentas, su kuriuo bendraujate pokalbio forma. Jis gali padėti atsakyti į klausimus, paaiškinti sąvokas, rašyti ir redaguoti tekstus, generuoti idėjas, mokytis, planuoti, analizuoti informaciją ir atlikti kitus veiksmus – priklausomai nuo konkretaus pokalbio, plano ir prieinamų funkcijų.

Svarbu suprasti ir kitą pusę: ChatGPT nėra žmogus ir nėra neklystantis informacijos šaltinis. Jis gali pateikti įtikinamai skambantį, bet klaidingą atsakymą.

Šiame straipsnyje paprastai paaiškinsime, kas yra ChatGPT, kaip jis veikia, kuo skiriasi ChatGPT ir GPT, ką jis gali padaryti ir ko iš jo nereikėtų tikėtis.

Trumpai: kas yra ChatGPT?

Jeigu reikia vieno sakinio:

ChatGPT – tai OpenAI sukurtas dirbtinio intelekto asistentas, kuris supranta žmogaus pateiktas instrukcijas ir į jas atsako pokalbio forma.

Jį galite naudoti įvairioms užduotims: nuo paprasto klausimo ar teksto perrašymo iki informacijos analizės ar sudėtingesnių užduočių, kai konkrečiame pokalbyje prieinami atitinkami įrankiai.

Pavyzdžiui, galite parašyti:

„Paaiškink, kas yra infliacija paprastais žodžiais.“

arba:

„Sutrumpink šį tekstą iki penkių svarbiausių punktų.“

arba:

„Padėk sudaryti savaitės mokymosi planą.“

ChatGPT atsakys į užduotį ir, jei reikia, galite tęsti pokalbį.

Ar ChatGPT yra dirbtinis intelektas?

Taip.

Tiksliau, ChatGPT yra AI paslauga / asistentas, paremtas OpenAI kuriamais modeliais. OpenAI apibūdina ChatGPT kaip dirbtiniu intelektu paremtą paslaugą, kurią galima pasiekti internetu ar programėlėje ir naudoti įvairioms užduotims.

Čia verta atskirti du terminus:

• dirbtinis intelektas (AI) – plati technologijų ir metodų sritis;
• ChatGPT – konkretus produktas, kuriame naudojami AI modeliai ir įvairios funkcijos.

Tai panašu į skirtumą tarp „automobilio“ ir konkretaus automobilio modelio: pirmasis yra platesnė kategorija, o antrasis – konkretus produktas.

Kuo skiriasi ChatGPT ir GPT?

Šie pavadinimai dažnai vartojami kartu, todėl juos lengva supainioti.

GPT – tai OpenAI kuriamų generatyvinių modelių šeima.

ChatGPT – produktas, kuriame vartotojas gali bendrauti su AI modeliais ir naudotis įvairiomis funkcijomis.

Todėl galima supaprastinti taip:

GPT yra modelio technologijos dalis, o ChatGPT – vartotojui skirtas produktas, kuriame ta technologija naudojama.

Svarbu ir tai, kad ChatGPT nėra tiesiog „vienas GPT modelis“. OpenAI nuolat keičia ir atnaujina modelius bei ChatGPT galimybes, o konkretūs modeliai ir funkcijos gali priklausyti nuo naudojamo plano ir nustatymų.

Todėl senesni paaiškinimai, kuriuose ChatGPT apibrėžiamas konkrečiu senu modeliu, gali būti pasenę.

Kaip ChatGPT supranta, ką jam parašote?

Paprasčiausia tai įsivaizduoti kaip labai sudėtingą kalbos apdorojimo sistemą.

Jūs pateikiate tekstą, pavyzdžiui:

„Paaiškink, kas yra fotosintezė penkiais sakiniais.“

Modelis apdoroja jūsų pateiktą informaciją ir sugeneruoja atsakymą, atsižvelgdamas į išmoktus kalbos ir informacijos dėsningumus bei jūsų pateiktą kontekstą.

OpenAI aiškina, kad jų modeliai mokomi naudojant didelius informacijos kiekius, o mokymo metu modelis išmoksta ryšius ir dėsningumus tarp duomenų. Generuodamas atsakymą jis numato, koks turėtų būti tolesnis tekstas, ir taip sukuria atsakymą.

Tai nereiškia, kad ChatGPT tiesiog „ieško sakinio savo duomenų bazėje“.

OpenAI nurodo, kad modeliai nėra sukurti taip, kad tiesiog saugotų ir vėliau nukopijuotų mokymo tekstus. Modelio parametrai keičiami mokymo metu, kad atspindėtų išmoktus dėsningumus.

Kodėl ChatGPT atsakymai skamba taip, lyg kalbėtų žmogus?

Todėl, kad sistema sukurta suprasti natūralią kalbą ir generuoti atsakymus pagal žmogaus pateiktas instrukcijas.

ChatGPT buvo kuriamas kaip pokalbiui skirtas produktas, o jo modelių tobulinime naudojami įvairūs mokymo ir žmogaus grįžtamojo ryšio metodai.

Dėl to galite parašyti ne tik struktūruotą komandą, bet ir įprastą sakinį:

„Nelabai suprantu, kuo skiriasi šie du dalykai. Gal gali paaiškinti paprasčiau?“

ChatGPT gali suprasti tokį prašymą ir tęsti pokalbį.

Tačiau žmogiškai skambantis atsakymas nereiškia, kad už jo slypi žmogaus supratimas ar garantuotas faktų tikslumas.

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį verta suprasti nuo pat pradžių.

Ką ChatGPT gali padaryti?

ChatGPT gali būti naudojamas labai skirtingoms užduotims.

OpenAI tarp pagrindinių galimybių nurodo klausimų atsakymus ir sąvokų paaiškinimą, teksto kūrimą, perrašymą ir santraukų rengimą, kūrybinių idėjų generavimą, loginį problemų sprendimą ir vertimą. Priklausomai nuo plano ir nustatymų, gali būti prieinami ir papildomi įrankiai.

1. Atsakyti į klausimus

Pavyzdžiui:

„Kas yra infliacija?“

„Kuo skiriasi bruto ir neto atlyginimas?“

2. Paaiškinti sudėtingą temą

„Paaiškink kvantinį kompiuterį žmogui, kuris apie kompiuterius žino tik pagrindus.“

3. Padėti su tekstais

„Perrašyk šį laišką profesionaliau.“

„Sutrumpink šį tekstą iki 100 žodžių.“

4. Generuoti idėjas

„Pasiūlyk 10 idėjų gimtadienio dovanai žmogui, kuris mėgsta gaminti.“

5. Padėti mokytis

„Užduok man 10 klausimų apie Europos istoriją ir po kiekvieno atsakymo paaiškink, ką suklydau.“

6. Struktūruoti informaciją

„Iš šių užrašų sudaryk darbų sąrašą ir suskirstyk jį pagal prioritetą.“

7. Dirbti su kitais formatais

Priklausomai nuo prieinamų funkcijų, ChatGPT gali dirbti ir su failais, vaizdais bei kitais įrankiais. Funkcijų prieinamumas gali skirtis pagal planą ir nustatymus.

Ar ChatGPT yra tas pats, kas „Google“?

Ne.

Nors abu įrankiai gali padėti rasti informaciją, jų veikimo principas ir paskirtis skiriasi.

Paieškos sistema pirmiausia padeda rasti interneto puslapius ir kitus šaltinius.

ChatGPT pirmiausia yra pokalbinis AI asistentas: jis generuoja atsakymą pagal jūsų užklausą ir turimą kontekstą.

Tačiau šiandien ChatGPT gali turėti ir interneto paieškos funkciją. OpenAI nurodo, kad, kai paieška prieinama, ji leidžia ieškoti naujesnės ar konkretesnės informacijos internete ir pateikti šaltinius.

Tai reiškia, kad šių įrankių skirtumas nėra toks paprastas kaip „Google ieško, o ChatGPT nežino interneto“.

Svarbiau žiūrėti, kokia funkcija konkrečiame ChatGPT pokalbyje yra prieinama ir naudojama.

Ar ChatGPT visada žino teisingą atsakymą?

Ne.

Tai viena svarbiausių ChatGPT ribų.

OpenAI aiškiai nurodo, kad ChatGPT gali pateikti neteisingus ar klaidinančius atsakymus, kartais skambėdamas labai užtikrintai. Tarp galimų klaidų minimos neteisingos datos, faktai, išgalvotos citatos, tyrimai ar šaltiniai.

Tai dažnai vadinama AI haliucinacijomis.

Pavyzdžiui, ChatGPT gali pateikti:

„Šis tyrimas buvo paskelbtas 2024 m.“

ir net pridėti įtikinamai atrodantį šaltinį.

Vien tai, kad atsakymas skamba profesionaliai, nėra pakankamas pagrindas juo tikėti.

Ką daryti?

Jeigu informacija svarbi, patikrinkite ją patikimame šaltinyje.

Ypač tai svarbu kalbant apie:

• sveikatą;
• teisę;
• finansus;
• mokslinius faktus;
• datas ir skaičius;
• informaciją, nuo kurios priklauso svarbus sprendimas.

OpenAI taip pat rekomenduoja kritiškai vertinti ChatGPT atsakymus ir tikrinti svarbią informaciją patikimuose šaltiniuose.

Ar ChatGPT gali ieškoti naujausios informacijos?

Gali, kai konkrečiame naudojimo scenarijuje prieinama ir naudojama interneto paieškos funkcija.

Tai svarbu, nes ne kiekvienas klausimas reikalauja naujausios informacijos.

Pavyzdžiui:

„Kas yra fotosintezė?“

yra gana stabilus klausimas.

Tačiau:

„Kokia šiandien yra EUR/USD kurso reikšmė?“

reikalauja aktualių duomenų.

OpenAI nurodo, kad ChatGPT paieškos funkcija gali ieškoti naujausios ar realaus laiko informacijos internete ir pateikti šaltinius.

Todėl verta atskirti du dalykus:

ChatGPT gebėjimas generuoti atsakymą ≠ automatinis garantuotas prieinamumas prie naujausios informacijos.

Ar ChatGPT „galvoja“ kaip žmogus?

Kasdienėje kalboje gali pasirodyti, kad taip.

Pavyzdžiui, ChatGPT gali:

• palyginti kelis variantus;
• paaiškinti savo atsakymą;
• atlikti kelių žingsnių užduotį;
• pastebėti prieštaravimą;
• pasiūlyti skirtingus sprendimus.

Tačiau pradedančiajam saugiau neįsivaizduoti ChatGPT kaip žmogaus, sėdinčio kitoje ekrano pusėje.

Tai AI sistema, kuri apdoroja jūsų pateiktą informaciją ir generuoja atsakymus pagal savo modelius, kontekstą ir konkrečiame pokalbyje prieinamus įrankius.

Todėl frazė:

„ChatGPT taip mano“

gali būti patogi pokalbio forma, bet neturėtų būti suprantama kaip įrodymas, kad sistema turi žmogui būdingą nuomonę, patirtį ar supratimą.

Ar ChatGPT prisimena ankstesnius pokalbius?

Tai priklauso nuo konkrečių ChatGPT funkcijų ir nustatymų.

OpenAI dokumentacijoje nurodoma, kad ChatGPT gali naudoti ankstesnio pokalbio kontekstą, o kai kuriuose scenarijuose – ir atminties funkcijas ar ankstesnių pokalbių informaciją. Tai priklauso nuo naudojamų nustatymų.

Todėl nereikėtų sakyti tiesiog:

„ChatGPT visada viską prisimena.“

Taip pat netikslu būtų teigti:

„ChatGPT niekada nieko neprisimena.“

Tikslus atsakymas priklauso nuo to, kokios funkcijos konkrečiu metu prieinamos ir kokie nustatymai įjungti.

Ar ChatGPT gali pakeisti žmogų?

Kai kurias užduotis jis gali atlikti labai naudingai, tačiau tai nereiškia, kad žmogaus vaidmuo tampa nereikalingas.

Pavyzdžiui, ChatGPT gali padėti:

• parengti pirmą teksto variantą;
• surasti skirtingų idėjų;
• struktūruoti informaciją;
• paaiškinti temą;
• atlikti tam tikras analizės užduotis.

Tačiau žmogui vis tiek gali reikėti:

• įvertinti rezultatą;
• patikrinti faktus;
• priimti galutinį sprendimą;
• pateikti papildomą kontekstą;
• prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą.

AI gali atlikti dalį darbo, bet jo atsakymas nėra automatinis jūsų sprendimo pakaitalas.

Kuo ChatGPT skiriasi nuo paprasto pokalbių roboto?

Paprastas pokalbių robotas dažnai turi ribotą skaičių iš anksto numatytų scenarijų.

ChatGPT gali suprasti daug įvairesnes natūralia kalba pateiktas instrukcijas ir prisitaikyti prie pokalbio konteksto. OpenAI apibūdina jį kaip sistemą, galinčią vykdyti sudėtingesnes instrukcijas ir atsižvelgti į ankstesnes pokalbio dalis.

Pavyzdžiui, galite pradėti:

„Paaiškink man šią temą.“

Tada:

„Dabar paaiškink dar paprasčiau.“

Ir galiausiai:

„Duok man tris klausimus, kad pasitikrinčiau, ar supratau.“

Tai jau labiau primena dialogą nei tradicinį meniu su keliais pasirinkimais.

Ko nereikėtų tikėtis iš ChatGPT?

Kadangi ChatGPT gali atlikti daug užduočių, lengva pervertinti jo galimybes.

ChatGPT nėra neklystantis

Jis gali pateikti klaidingą informaciją.

ChatGPT nėra žmogus

Jis neturi žmogaus gyvenimo patirties vien todėl, kad gali apie ją kalbėti.

ChatGPT nėra automatiškai naujausios informacijos šaltinis

Aktualiai informacijai gali reikėti interneto paieškos ar kito šaltinio.

ChatGPT nėra atsakomybės perėmėjas

Jeigu AI pateikia blogą rekomendaciją, vien faktas, kad ją pateikė ChatGPT, nepaverčia jos teisinga.

ChatGPT nėra „stebuklinga Google versija“

Jo paskirtis platesnė nei vien interneto paieška, tačiau paieška ir atsakymų generavimas yra skirtingi dalykai.

Tai kam apskritai naudoti ChatGPT?

Paprasčiausias atsakymas:

kai jums reikia ne tik informacijos, bet ir pagalbos ją apdoroti.

Pavyzdžiui:

Turite ilgą tekstą → norite santraukos.

Turite daug idėjų → norite jas susisteminti.

Turite neaiškią temą → norite paprasto paaiškinimo.

Turite laiško juodraštį → norite jį perrašyti.

Turite problemą → norite kelių galimų sprendimo variantų.

Turite mokymosi medžiagą → norite klausimų savikontrolei.

Būtent todėl ChatGPT verta suprasti ne kaip „programą, kuri atsako į klausimus“, o kaip pokalbinį AI pagalbininką, kuriam galite pateikti įvairias intelektines užduotis.

Ar reikia mokėti naudotis AI, kad galėtum naudoti ChatGPT?

Ne.

Pradžiai pakanka parašyti, ko norite.

Pavyzdžiui:

„Padėk man suprasti šią temą.“

„Perrašyk šį tekstą paprasčiau.“

„Pasiūlyk tris variantus.“

„Sutrumpink šį tekstą.“

Vėliau, kai norėsite geresnių rezultatų, verta išmokti aiškiau formuluoti užduotis ir pateikti daugiau reikalingo konteksto. Tai yra jau atskira tema apie promptus ir geresnių užklausų kūrimą.

Svarbiausia pradžioje – suprasti, kad su ChatGPT galima kalbėtis ir tikslinti užduotį, o ne ieškoti vienos „teisingos komandos“.

Trumpa atmintinė: kas yra ChatGPT?

Jeigu visą straipsnį reikėtų sutrumpinti iki kelių punktų, prisiminkite šiuos:

• ChatGPT yra AI asistentas, su kuriuo bendraujama pokalbio forma.
• Jis gali padėti su klausimais, tekstais, mokymusi, idėjomis, planavimu, analize ir kitomis užduotimis.
• GPT ir ChatGPT nėra tas pats: GPT reiškia modelių šeimą, o ChatGPT – vartotojui skirtą produktą.
• ChatGPT atsakymai generuojami pagal modelio išmoktus dėsningumus, pateiktą kontekstą ir prieinamus įrankius.
• Jis gali klysti ir skambėti užtikrintai net tada, kai klysta.
• Naujausiai informacijai gali būti naudojama interneto paieška, kai ji konkrečiame naudojimo scenarijuje prieinama.
• Funkcijos ir galimybės gali priklausyti nuo plano ir nustatymų.
• Geriausia ChatGPT vertinti kaip pagalbininką, o svarbius jo pateiktus faktus – patikrinti.

Nuo ko pradėti?

Jeigu dabar pirmą kartą supratote, kas yra ChatGPT, kitas žingsnis nebūtinai turi būti techninis.

Tiesiog pasirinkite vieną realią užduotį ir parašykite:

„Padėk man [atlikti konkrečią užduotį].“

Jei rezultatas netinka, pasakykite, ką pakeisti.

Būtent taip ChatGPT tampa ne abstrakčia „AI technologija“, o praktiškai naudojamu įrankiu.